ŠPINATŲ LIETINIAI SU LAŠIŠOS-VARŠKĖS ĮDARU

Pratęsiant špinatų temą. Šiaip, manau, kad lietinius moka gaminti beveik visi. Bet vis tiek kiekvienas turbūt gamina savaip. Ir pas kiekvieną galima atrasti kažkokį niuansėlį, todėl pateikiu savąją versiją. Špinatų skonio čia nėra, tik spalva ir nauda.

Lietiniams:

2 kiaušiniai;

1,5 stiklinės miltų;

2,5 - 3 stiklinės pieno (kuo skystesnė tešla, tuo plonesni ir skanesni lietiniai, bet tuo sudėtingiau juos gražiai iškepti);

žiupsnelis druskos;

gera sauja špinatų.

Įdarui:

100 g rūkytos lašišos;

200 g (pakelis) varškės;

šviežių krapų;

apie 100 ml plakamosios grietinėlės;

druskos, maltų juodųjų pipirų.

Špinatų lapus švariai nuplauti, pašalinti kotelius ir "blenderiu" sumalti iki žalios masės.

 

Lietiniams išplakti kiaušinius su druska, pakaitomis pilant pieną ir dedant miltus, kol pasidarys vientisa poskystė masė. Sudėti špiantų masę, išmaišyti ir palikti poilsiui kokiam pusvalandžiui, kad išbrinktų miltai.

 Samteliu pilti tešlos į įkaitintą keptuvę su trupučiu aliejaus ir iš abiejų pusių apkepti lietinius. 

Įdarui lašišą smulkiai sukapoti, sumaišyti su varške, išplakta grietinėle, įberti druskos ir pipirų, įmaišyti sukapotų krapų. Paskleisti ant lietinio ir sulankstyti. Prieš patiekiant lengvai apkepti. Vietoj paprastos varškės galima naudoti grūdėtąją varškę, taip pat labai gardu :)

PLIKYTINIAI SU ČEDERIU

Kiekvieną gegužę aplankom Nidą. Kitaip tariant, kasmet važiuojame susitikti su bičiuliais ir stebėti Eurovizijos finalo. Tai peraugo į daugiametę tradiciją - pasivaikščiojimus, žuvies puotą, diskusijas apie konkursą ir panašiai. Šiemet tai sutapo su Nidos festivaliu ir virto gulinėjimu ant pievelės "bardų skverelyje" palei V. Kernagio paminklą klausant koncerto, pietumis vienoj Nidos kavinių ir vokiečių virėjų pagamintų šparagų valgymu (savotiška atrakcija su vokišku "prieskoniu"), didžiojo koncerto fragmentų klausymu, smagiu vakarojimu prieplaukoje. Deja, tradicinei Eurovizijai laiko taip ir neliko...Ir visai negaila... Užtat gaila buvo išvažiuoti nepasigėrėjus atsiveriančiais toliais nuo Parnidžio kopos, nepasigrožėjus marių vandens horizontais, mažais laiveliais, miškų mozaika...Kažkokia atgaiva sielai. Ir taip visada, kad ir kiek kartų ten benuvažiuotum. Ačiū Ryčiui ir Dalytei. Už sukurtas tradicijas ir jų puoselėjimą...:)

Dalinuosi plikytinių receptu. Vėl. Jau kad išmokau, negaliu sustot. Tik šįkart sūrūs, tinkantys kaip mini užkandėlė prie vyno taurės, o gal ir prie alaus. Tiesiog kitokia variacija.

 

Gaminimo būdas ir receptas visiškai toks kaip ir plikytinių rojuje, tik keturi kiaušiniai vietoj trijų, daugiau druskos (puse arbatinio šaukštelio), ir į jau užplikytą tešlą įmaišius kiaušinius, suberta apie 100 g smulkia trintuve sutarkuoto oranžiniojo čederio (cheddar), žiupsnelis maltų aštriųjų (beveik čili) pipirų, šiek tiek smulkintų čiobrelių. Prieš kepant, viršų pabarsčiau sezamo sėklomis. Galima viršų pabarstyt rupios jūros druskos kristaliukais...arba į vidų pripurkšt ko nors pikantiško (pvz., kepenėlių pašteto)...

"HALKO" PYRAGAS...

... su špinatais. Paprastas biskvitinis pyragas prie arbatos ar kavos, tik tiek, kad žalias. Geras būdas "sunaikinti" špinatų derlių ir tuo pačiu papildyti organizmą šia daržove nors tokiu būdu.

Beje, pas mane špinatų dienos. "Nušienavau" visus stambius, gražius, žalius lapus, nes jau ruošiasi megzt žiedynus. Paskutinė proga pavasarį kažką iš jų pasigaminti. Todėl tai ne paskutinis žalias receptas.

Pyragui:

Laabai didelė žalių špinatų sauja, gal net dvi;

3 stiklinės miltų;

1 stiklinė cukraus;

4 kiaušiniai;

0,5 stiklinės aliejaus;

100 g minkšto sviesto;

2 arbatiniai šaukšteliai kepimo miltelių;

vanilinio cukraus;

žiupsnelis druskos;

1 šaukštelis tarkuotos šviežios citrinos ar laimo žievelės.

Glajui:

2 - 3 šaukštai miltinio cukraus;

citrinos sulčių;

perlinio cukraus pabarstymui.

Špinatų lapus nuplauti, kotelius pašalinti ir pašutinti garuose arba nuplikyti verdančiu vandeniu ir blenderiu sumalti. Aš gavau nedidelę stiklinėlę žalios masės:

Sviestą, aliejų ir cukrų plakti virtuviniu kombainu apie 5 minutes. Po vieną įmušti kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakant (po 30 s). Suversti špinatų masę, įtarkuoti citrinos žievelę ir išmaišyti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais, druska ir vaniliniu cukrumi. Viską persijoti ir atsargiai po truputį įmaišyti į tešlą, kurią sukrėsti į kepimo formą:

Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje apie 40 minučių arba kol įbestas medinis pagaliukas išlįs sausas. Ataušinti ir išversti iš formos:

Prapjauti ir paraguti, nes labai smalsu, o po to užpilti cukraus glajumi su rūgštele ir apiberti perliniu cukrumi. Glajui cukraus pudrą išmaišyti su citrinos sultimis, kol masė taps klampi, tiršta ir vienalytė. Mano jaunėlis nešėsi šio pyrago į mokyklą "piknikui" ir turėjo apie jį papasakoti vokiškai. Taip ir buvo pramintas "Halko" pyragu...:) Tiesa, špinatų skonio jame nesijaučia (jei kas to baiminasi).

Receptas iš čia.

KUSKUSO SALOTOS SU AVINŽIRNIAIS...

...fetos sūriu, daržovėmis bei mėtomis.

Nelabai "prijaučiu" šioms kruopoms, nelabai kažką ypatingo su jom ir nuveiksi. Vienintelis privalumas, kad labai tinka greitam ir, svarbiausia, ne pačiam prasčiausiam užkandžiui, nes per keletą minučių galima pasigamint jei ne košę (su vaisiais, pavyzdžiui), tai kažką su daržovėmis, mėsa ar ką turime po ranka. Šios salotos pasirodė kažkiek įdomesnės savo sudėtinėmis dalimis ir prieskoniais. Nelabai įprastos, sakyčiau gal šiek tiek gurmaniškos. Truputį abejojau, ar mano vakarinė užkanda ne tik kad bus įvertinta, bet iš vis ar bus valgoma. Bet išgirdau žodelį "skanu!" ir nusiraminau. Taigi, gyvenimo ir skonio paįvairinimui pristatau salotas, kurių receptą nužiūrėjau iš čia. Recepte nurodytas sudėtinių dalių kiekis šešiems valgytojams, čia aprašiau kiek ir ko naudojau aš, o tai yra maždaug dviems valgytojams.

Reikia:

100 g kuskuso kruopų;

150 ml vandens;

du nedideli švieži agurkai;

maždaug 200 g išmirkytų ir išvirtų avinžirnių;

fetos sūrio;

vidutinis pomidoras;

nedidelis svogūnas;

keletas šakelių petražolių;

keletas šakelių ar stambesni 7 - 9 lapeliai mėtų;

juodųjų alyvuogių;

citrinos sulčių;

maltos kalendros, druskos, juodųjų pipirų;

truputį malto kumino;

aliejaus.

Kuskuso kruopas užpilti verdančiu vandeniu ir palikti 3 - 5 minutėms, kol išbrinks. Išbrinkusias kruopas papurenti šakute ir ataušinti. Sypjaustytas daržoves kartu su avinžirniais sudėti į dubenį, suberti smulkintus žalumynus, alyvuoges, fetos sūrį, kuskusą. Pagal skonį užbarstyti prieskonių, užspausti citrinos sulčių ir užpilti aliejaus. Atsargiai permaišyti ir trumpam palikti šaldytuve. Viskas! Iš pradžių dėl mėtų pabijojau, įdėjau nedaug. Bet skonio jos negadina. Labai tiko fetos sūris. Man neįprastas maltos kalendros poskonis, būčiau linkusi daugiau barstyti pipirų (gal net čili). Gera "dirva" improvizacijai! Kviečiu išbandyti!

TORTILIJŲ TRAŠKUČIAI SU MEŠKINIO ČESNAKO PESTO...

... ir ne tik. Man labai patiko meškinio česnako pesto, kurio receptą nužiūrėjau pirmiausia pas Aguonelę, o paskui ir pas Egidiją. Žinot, tikras apsirijimas... Negražiai kalbant, surijau ir noriu dar, ypač, kol dar turguje galima nusipirkti šių lapų, nes jau tuoj žydės, jei dar nežydi. Tik aš gaminau ne su migdolais, o su karijų riešutais, tais, kurie truputį panašūs į graikinius.

 

Pesto reikia:
apie 100 g riešutų (migdolų, pinijų, karijų ar kitų mėgstamų. Labai skanu su pistacijomis, tuomet pesto taps dar žalesnis);
gero pundo meškinio česnako lapų;
apie 50 g tarkuoto Parmezano ar Džiugo;
100 ml aliejaus;
druskos ir maltų pipirų pagal skonį;
citrinos sulčių pagal skonį.


Riešutus sutrinti elektrinėje trintuvėje kartu su sūriu, pridėti švarių, suplėšytų meškinio česnako lapų ir dar kartą viską gerai ištrinti. Plakant supilti aliejų. Gautą tyrę paskaninti druska, pipirais ir citrinos sultimis.

Dar viena nužiūrėta blogerių idėja - tortilijų arba lavašo traškučiai. Kažkas nerealaus. Puikiausia užkanda užgriuvus svečiams. Kepiau ir vos spėjau pagauti vieną kitą kadrą, nes vampyriškai ištroškusieji stumdėsi prie lėkštės, niekaip negalėjau išprašyti, kad palauktų. Šį kart kepiau iš tortilijų, nes lyg tyčia negavau pirkti nei vieno lavašo. Būtinai pabandysiu iš lavašų - jie plonesni. Ačiū AJ ir Elžbietai, pas kurias pirmiausia pamačiau idėją.

 Beje, šitas pesto labai skanus ne tik ant makaronų, baltos duonos ar rūkytos lašišos. Aš jį užterliojau ant tortilijų.

Na, o visokiausių kitokiausių idėju minėtiems traškučiams gaminti galima prisigalvot pagal turimų prieskonių, priedų ar fantazijos kiekį. Aš galiu pasidalinti savosiomis - tai majonezas, česnakai, sūris "Džiugas" kmynai; majonezas, česnakai, tas pats sūris ir linų sėklos arba sezamo sėklos; tepamas sūrelis "Mildutė" ir kapoti sūdyti žemės riešutai ar čili pipirai arba marinuoti kaparėliai. Bet juk fantazija ir skonis gali būti neriboti...:)

RABARBARŲ PYRAGAS SU MASKARPONE

Šiluma kaip staiga užėjo, taip ir praėjo...Vėl sukamės tarp vėjų. Ir panašu, kad ilgam. Klaipėda savaitgalį atsisveikino su savo talismanu - Meridianu. Nežinia kuriam laikui ir neaišku, ar iš vis jį bepamatysime Danės krantinėje. Pirmasis laivų paradas kiek prastokas... Daugiau dar plaukiančių "lukštų", nei laivų. Šiaip, idėja labai graži, o ir marios, "apsipylusios" mažais ir didesniais šviečiančiais laiviukais labai jau gražiai atrodo, ypač šiek tiek pritemus. Reikia tikėtis, kad renginys virs tradicija ir po kelerių metų bus galima pamatyti ne tiek ištaigingų, kiek naujesnių ir gražiai pasipuošusių laivų...O geriausiai atrodė laivas, vandens patrankomis ar kuom tai panašiu purškiantis į šonus vandenį ir besisukinėjantis valso ritmu...

Mano virtuvėje vėl kvepia rabarbarais. Ir dar ne paskutinį kartą. Šiemet kažkodėl ypatingai jų norisi. Šį kart trisluoksnis pyragas, o gal visas tortas. Nelygu kokioj formoj ar kokia proga gaminti...Ploni drėgno biskvito, rabarbarų rūgštelės ir maskarponės su šokolado drožlėmis sluoksneliai. Ypatingai skanus vien dėl plonų sluoksnelių...

Biskvitui:

2 kiaušiniai;

50 g cukraus;

1 v. š. su kaupu miltų;

1 nubrauktas šaukštas kukurūzų krakmolo.

Rabarbarų sluoksniui:

1 l (su kaupu) nuluptų ir supjaustytų rababarų (galima ir daugiau);

200 g cukraus;

2 nubraukti šaukštai želatinos.

Maskarponės sluoksniui:

1 indelis (190 g) Maskarponės sūrio (pas mane lietuviškas);

250 g riebios grietinės (kaimiškos arba galima keisti grietinėle);

6 v. š. cukraus, vanilinio cukraus;

1 nubrauktas šaukštas želatinos;

60 g (šiek tiek daugiau nei pusė plytelės) tamsaus šokolado.

Visą želatiną užpilti trupučiu vandens, kad išbrinktų. Biskvitui kiaušinių trynius ištrinti su cukrumi iki purumo. Sudėti persijotus miltus, krakmolą ir gerai išmaišyti. Atsargiai įmaišyti iki standžių putų išplaktus baltymus. Storesniam biskvito sluoksniui produktų kiekius proporcingai galima pasididinti. Purią masę sukrėsti į kepimo formą (manoji 28 cm skersmens), išlyginti paviršių ir kepti apie 10 - 12 min. 200 laipsnių kaitros orkaitėje iki gražaus rusvumo:

Palikti, kad atvėstų. Supjaustytus rabarbarus su cukrumi supilti į nedidelį puodą ir užvirinti. Pavirti kokias dvi minutes, kol ištirps cukrus ir lengvai suminkštės. Nukaisti ir nupilti maždaug 100 ml susidariusio sirupo, kurį ataušinti. Į likusią masę supilti ištirpintą želatiną, išmaišyti ir palikti ataušti (galima trumpam patalpinti į šaldytuvą, kol šiek tiek sutirštės).

Maskarponės sūrį išmaišyti su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir grietine. Įmaištyi ištirpintą želatiną ir susmulkintą šokoladą. Atvėsintu rabarbarų sirupu sulaistyti biskvitą. Paskleisti rabarbarų masę bei ant viršaus - maskarponės masę. Visą grožį palikti šaldytuve kelioms valandoms:

Baigta! 

Galima gaminti mažesnėje formoje, gausime storesnius sluoksnelius. Galima didinti produktų kiekius, jei reikia didesnio pyrago. Žinot, o gimė šis skanėstas iš tiramisu. Internete pilna rabarbarų tiramisu receptų. Piršteliai, rabarbarai ir maskarponė su plaktais kiaušiniais. Man kažkaip nei tie pirktiniai taip vadinami biskvitiniai "piršteliai", nei žali kiaušiniai nekelia "skanių" emocijų. Vat todėl tokia tat mano improvizacija...:)

JŲ DIDENYBĖS - TULPĖS

Atšilus orams taip greitai viskas pražydo, nebespėju džiaugtis. Dar savaitė, kita ir baigsis pavasaris. Kviečiu pasivaikščioti po mano kiemą ir pasigėrėti žydinčiomis tulpėmis...Kad ir kaip vėjai raitytųsi aplinkui, kad ir palinkę ar nusvirę, tulpių žiedai nepasiduoda...

PIENIŲ VYNAS

 Vieną šiltą ir saulėtą gegužės popietę išėjau pasivaikščioti po mūsų kaimo parką. Su kibiru rankose. Ir pirštinėmis. Turim tokį didelį žalią plotą, kur nieks nepurškia jokių chemikalų, netręšia ar kitaip nenuodija ir dirbtinai "nemaitina" pievų bei nėra kelio ir nevažinėja jokie automobiliai. Gerą valandėlę turėjau progos pasidžiaugti ta geltona jūra, kuri tuoj virs baltų pūkų sąmyšiu. Seniai ketinau "užkonservuoti" dalelę to pavasarinio džiaugsmo. Pagaliau susiruošiau. Ir va, prisirinkau kibirą pienių galvų, maždaug dešimčiai litrų vyno. Pabandymui. Nes, jei pavyks ir patiks, kitais metais reiks ieškoti  papildomų rankų. Ir ne tik rinkimui, tai dar ne pats sunkiausias darbas. Dižiausia pagalba bus reikalinga atskiriant žiedlapius nuo žaliųjų dalių.

Papasakosiu, kaip elgiausi su tuo geltonu grožiu, gal kam pravers, o gal kas duos patarimų. Patį receptą nusižiūrėjau čia. Maždaug pasiskaičiavau proporcijas ir pridėjau šiek tiek improvizacijos.

Taigi, turiu kibirą pienių galvų, stambių, gražių, kvapnių ir aplipusių voriukais, boružėlėm bei kitokiais vabaliukais:

Visą šį grožį iškračiau ir paskleidžiau lauke ant patiesalo, kad visi žiedų gyventojai savo noru išsivaikščiotų į visas puses, kadangi tai jau nebe jų namai:

Maždaug po pusvalandžio žiedus susidėjau atgal į kibirą, dar papurtydama ir iškratydama likusius vabaliukus. Sekantis etapas - daugiausiai laiko ir kantrybės reikalaujantis darbas - žiedlapių atskyrimas. Vieni "žinovai" teigia, kad būtina tai daryti, kad vynas nebūtų per daug kartus, kiti - kad vis vien bus kartu, todėl užtenka pašalinti tik kotelius. Ragaujant bet kuri žiedų žalioji dalis atrodo karti, todėl aš manau, kad žiedlapius reikia atskirti. Ir šiaip, galvoju, jei jau nors truputį lenda tingiai įkyrios mintys, apskritai šiuo darbu net neverta užsimti...

Tai va, pasidėjau puodą ir ilgai bei nuobodžiai pradžioj peiliuku, po to tiesiog rankomis geltonuosius žiedlapius nupešiau nuo žaliojo žiedsosčio. Atidžiai, sąžiningai ir kruopščiai. Darbo pabaigoje žiedeliai "užsičiaupė", mat atėjo vakaras. Po truputį "čiaupėsi" ir mano kantrybė...Nepaisant ilgo darbo, iš keturiolikos litrų žiedų liko vos penki ar šeši litrai geltonos masės:

Toliau, taip vadinamos misos užtaisymas. Arba, aš sakyčiau, vyno paskaninimas, kad nebūtų visai be skonio. Ragavau visiškai grynai pienių vyno (tik iš žiedų), tokio neaiškios spalvos, balzgano ir labai saldaus. Tikrai, skonio beveik nebuvo. Jei nežinotum, gyvenime nepasakytum iš ko jis padarytas. Todėl, ko gero, priedai turėtų priduoti kažko tokio. Švariai nulupau septynis apelsinus (švariai, vadinasi iki pat vaisiaus, be baltosios dalies), supjausčiau riekelėmis ir pašalinau sėkleles. Sudėjau į žiedlapių puodą. Virtuviniu kombainu sumaigiau 300 g geltonųjų razinų ir sukračiau ten pat. Visą masę užpyliau verdančiu vandeniu, kol apsėmė ir palikau ramybėje pusiau atvirame puode vis pamaišydama.

 

Po dviejų parų truputį laukais, truputį gaivuma ir truputį vaisiais kvepiančią misą nukošiau, tirščius gerai išspaudžiau ir viską supyliau į rauginimo indą. Kitame puode pakaitinau (bet neužviriau!) vandens, kuriame ištirpinau puse litro medaus ir 500 g cukraus. Gal medus priduos skonio ir aromato, nežinau, bet pabandysiu. Ataušusį sirupą supyliau ant paruoštos misos. Dar užpyliau vandens tiek, kiek trūko iki indo viršaus, paliekant vietos rūgimui. Įdėjau vynuogių mielių, maistingųjų medžiagų ir užtaisiau rūgti...

Kad ir kaip bebūtų, spalva visai kaip pienių! Po keletos valandų visas indo turinys pradėjo intensyviai "virti". Dabar jau galiu garsiai dainuoti K. Kerbedžio dainą ir laukti tikrojo rezultato....:) Tęsinys net nebežinau kada...:0) Gal kai nustos burbuliuoti?

EŠERIO FILE MIGDOLUOSE

Trečiadienį man pasisekė. Taip atsitiko, kad iš pačio pačiausio ryto atsidūriau Klaipėdos turguje (senajame) ir "pagavau" keturis dailius ešerius. Labai mėgstu šią žuvį - baltą ir sultingą jos mėsą. Dažniausiai ją išdarinėju ir nuskutu žvynus, nors tai ir labai didelis žygdarbis, jei kalbėsime apie ešerį. Su kaulais ir oda žuvis vis vien pati skaniausia - ar kept, virt ar troškint. Bet šį kartą maniau, kad sutaupysiu laiko išpjaudama tik file. Pasirodo, apsirikau. Pasidžiaugiau, kad nesu žvejo žmona, o tik buvusi žvejo dukra. Nors žuvį labai mėgstu, netingiu ir nesibjauriu ją valyti, bet jei tektų sutvarkyti kelias dešimtis ešerių, tai nežinau.....Na, bet visada paperka noras skaniai pavakiarieniauti...

Taigi, siūlau labai greitai (neskaitant valymo) pagaminamus ir labai gardžius keptus ešerio filiukus su riešutine plutele.

4 ešerių file;

mėgstamų prieskonių žuviai;

100 g migdolų;

2 kiaušinių;

miltų.

Žuvies file pamarinavau prieskoniais žuviai (su džiovintais česnakais, krapais, druska, aštriaisiais čili pipirais).

Po kelių valandų, žuvį pavoliojau miltuose, po to kiaušinio plakinyje, po to nuplikytų ir nuluptų bei smulkiau sumaltų ar sukapotų migdolų trupiniuose. "Suleidau" į labai gerai įkaitintą aliejų keptuvėje ir  apkepiau iš abiejų pusių vis pavartydama. Ant dar karštų ir iškeptų gabalėlių uždėjau šiek tiek sviesto. Viskas! Sultinga ir balta ešerio mėsytė viduje ir traški riešutų plutelė išorėje...Skani ir kaip šaltas užkandis. Pasiūlymas: galima pavoliotą žuvį tik šiek tiek apkepti karštame aliejuje, po to sudėti į kepimo indą su trupučiu sviesto ir pašauti pusvalandžiui į karštą orkaitę. Garnyrui - jaunos salotos, pomidorai ir... balto vyno ar alaus taurė. Karališka, nuostabiai šilto, be jokių vėjo gūsių, pavasario vakarienė :)

SALOTOS "VIS DAR PAVASARIS"

Paprasta ir sveika užkanda ar garnyras su juodųjų serbentų prieskoniu...

Gal dar kas ir nežino, jog juodųjų serbentų jauni lapeliai labai vitaminingi ir kvapnūs. Labai gardi jų arbata, galima pasigaminti užpiltinę. Nemažas vitamino C šaltinis, padeda sergant reumatu, šlapimo pūslės ligomis, peršalus ir t.t. Siūlau paragauti pavasarinių salotų su šiais lapeliais, kol dar jauni ir minkštučiai. Valgant neišvengiamai jaučiamas juodųjų serbentų skonis.

Prireiks:

4 - 5 rūgštynių lapų (jaunesnių);

tiek pat špinatų lapų;

saujelės juodųjų serbentų lapelių;

jaunų, šviesių ir dar labai trapių paprastų salotų saujos;

didesnio pomidoro;

citrinos sulčių ar vyno acto;

druskos, pipirų, šiek tiek medaus;

česnako skiltelės;

aliejaus;

tarkuoto sūrio "Džiugas" .

Rūgštynių, špinatų, serbentų ir salotų lapus pasmulkinti, plonomis riekelėmis supjaustyti pomidorą. Padažui sutrinti česnaką, sumaišyti su druska, pipirais, citrinos sultimis ir gerai ištrinti. Pagal skonį pagardinti medumi ir vėl išmaišyti. Pamažu supilti aliejų ir nuolat maišyti, kol pasidarys vientisa masė (galima išplakti virtuviniu kombainu). Padažą užpilti ant paruoštų salotų, išmaišyti ir užbarstyti tarkuoto sūrio. Patiekti su balta duona arba kaip garnyrą prie kitų patiekalų :)

RABARBARŲ PYRAGAS

Visai nesudėtingas, ne per saldus, su riešutinių trupinių paviršiumi. Ypač gardus su karameliniais - vaniliniais ledais...

1 stikl. rudojo cukraus;

100 g sviesto;

1 kiaušinis;

šiek tiek vanilinio cukraus;

1 mažas indelis natūralaus jogurto;

2 stikl. miltų;

1 a. š. kepimo miltelių;

3 stiklinės su kaupu nuluptų ir supjaustytų rabarbarų.

Viršui:

1/3 stikl. rudojo cukraus;

1/2 stikl. smulkiai kapotų graikiškų riešutų;

1 a. š. cinamono ar cinamoninio cukraus.

Minkštą sviestą ištrinti su cukrumi iki purumo, įmušti kiaušinį, įdėti vanilinio cukraus, jogurtą ir gerai išmaišyti. Atsargiai suberti persijotus miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tešla turi gautis minkštos ir kreminės konsistencijos. Įmaišyti pjaustytus rabarbarus ir palikti poilsiui, kad rabarbarai išleistų šiek tiek sulčių. Dar kartą permaišyti ir sukrėsti į formą.

Viršui su maišyti rudąjį cukrų, kapotus riešutus bei cinamoną ir užberti ant pyrago paviršiaus.

Kepti 180 laipsnių kaitros orkaitėje 50 - 60 min. kol paviršius paruduoja, pyragas lengvai išsipučia ir medinis pagaliukas išlenda sausas...:)
Recepte vietoj jogurto nurodyta stiklinė pasukų. Su jogurtu tešla šiek puresnė ir skanesnė. Aš nurodžiau mažą jogurto indelį, gali prireikti šiek tiek daugiau, priklausomai nuo stiklinių dydžio. Reikia žiūrėti, kokio kietumo tešlą gaunam, jei per kieta, skystiname jogurtu...

Pagal http://www.rhubarbrecipes.co.uk/rhubarb-cake/

RŪGŠTYNIŲ SRIUBA SU KALAKUTIENOS MALTINIAIS

Turbūt kiekvienuose namuose verdama savita rūgštynių sriuba. Nekalbant apie tradicinę. Palijus lietui ir suvešėjus rūgštynėms, kurios pas mane auga po beržu, neįmanoma praeiti pro šalį. Sultingi lapeliai prašyte prašosi į sriubos puodą...

200 - 300 g kalakutienos krūtinėlių faršo;

1 kiaušinis;

pora šaukštų manų kruopų;

šaukštas grietinės;

druskos, maltų ir nemaltų pipirų, lauro lapų, mėgstamų sriubos prieskonių;

geros dvi saujos šv. rūgštynių;

trys - keturios šv. bulvės;

viena morka;

pusė svogūno,

du kietai virti kiaušiniai;

gabalėlis sviesto.

Pasiruošti faršą: įmušti kiaušinį, sudėti manų kruopas, grietinę, įberti pipirų, druskos ir viską gerai išmaišyti. Palikti mažiausiai pusvalandžiui, kad išbrinktų manai. Į puode verdantį vandenį šaukštu suleisti nedidelius, pailgus debesėlius iš faršo, suberti sriubos prieskonius, nemaltus pipirus, įmesti lauro lapelį.

Ant labai nedidelės kaitros virti maždaug 30 - 40 min. Tuomet sudėti kubeliais supjaustytas bulves. Sutarkuotą morką pakepinti svieste kartu su smulkintu svogūnu, kol daržovės suminkštės. Suversti į puodą su sriuba. Viską pavirti, kol suminkštės bulvės. Sukratyti susmulkintus rūgštynių lapus ir pakaitinti dar minutę. Puodą nukelti nuo kaitros, sudėti tarkuotus virtus kiaušinius. Pagardinti grietine (ir šviežiais krapais, jei turim). Patiekti su balta duona...